Zen vienuolis K.Marčiulynas: tu čia esi tam, kad grįžtum

„Aš galėčiau gyventi bet kurioje pasaulio šalyje, bet ne – aš einu Gedimino prospektu, aš einu Laisvės alėja ir čia man geriausia. Ir ne tik tai - čia yra ką veikti”,  – „Žinių radijui” sakė lietuvis zen vienuolis Kęstutis Marčiulynas, Korėjoje vadinamas Bo Haeng vardu. Vienuolio nuomone, emigracija yra natūralus dalykas, o su lietuviais jis susitinka visame pasaulyje. „Ir niekur nematau, kad kad jie būtų ne lietuviai”, – sako jis. – Mano mokytojas sakydavo: tu čia esi tam, kad grįžtum. Ir aš dabar ruošiuosi grįžti”.

Lietuvoje jis lankosi mokyklose, kur asocialūs vaikai, socializacijos skyriuose, Pravieniškėse, Lukiškėse: „Eini ten, kur baisiausia. Galvoji, kaip jiems padėti. Po šimts perkūnų, taigi čia mūsų Lietuva, čia yra ta žaizda. Tai jei tu gyvenimo šiek tiek pragyvenai, tai pasiraitok rankoves - kažką reikia daryt!”. 

Į Pietų Korėją dvasinio mokytojo ieškoti K.Marčiulynas išvyko prieš šešiolika metų. Prieš išvykdamas dešimt metų bandė meditacijų mokytis Lietuvoje, tačiau čia trukdė bohemiškas gyvenimo būdas. K.Marčiulynas laidoje „Globali, bet Lietuva” sakė, kad meditacijos ir budistinių technikų įvaldymas jam „suteikia tam tikrą būseną, kurioje gali aiškiai suvokti situaciją, kurioje esi, tavęs neveikia propaganda ar kažkieno kito nuomonės, tu įžvelgi esmę bet kokioje situacijoje, taigi, gali būti geresniu žmogumi. Ir nereikia kažkam parsiduoti ar kažkam tarnauti įgyjant šitą laisvę”.

Geruose vienuolynuose eilėje pas dvasinį mokytoją žmonės laukia ir po trejetą, penketą metų. Pasirodo, norinčiųjų išmokti meditacijų iš užsienio ne tiek jau daug – Korėjos vienuolynai garsėja ypatingai griežta tvarka. Pasak Marčiulyno, tai yra privalomas mokymosi metodas, dėl to ir išmokstama tiek daug: „Ten toks muštras, kad, jei pavėluoji, praleidi, tai atsisveikina labai greitai, niekas nevargsta”. Jis ten jau prabuvo šešis kartus. 

Pasak K.Marčiulyno, kelyje į vienuolio gyvenimą sunkiausia, kai pradedi meditacijas ir nežinai, ar eini teisingu keliu. O tikrąjį kelią sužinoti gali tik praktikuodamas. Akimirką, kai nusprendi, kad tai ne tas kelias, išgyvena visi. K.Marčiulynas irgi manė, kad pasuko klaidingu keliu, buvo akimirkų, kai nebesinorėjo gyventi. Tai tęsėsi apie dvejus su puse metų. Per tą laiką jis parašė knygą. K.Marčiulynas savo patirtimi dalinsis ir šią vasarą vyksiančiame Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime. Liepos 9 dieną jis dalyvaus diskusijoje „Lietuvių dvasiniai takai: nuo Medvėgalio iki Himalajų”. 

Tiek Lietuva, tiek Korėja pirmauja pagal savižudybių skaičių. K.Marčiulynas laidoje „Globali, bet Lietuva” sakė, kad kai religija stipresnė, tokių dalykų mažiau: „Lietuvoje nebėra šventumo, tai vienas dalykas. Kitas dalykas – žmogus nežino gyvenimo prasmės, nežino, kas yra gyvenimo vertė. Jei esi žinomas visuomenėje žmogus, kažko pridarai ir neprisimeni, tau papasakoja, tada dar kartą, dar kartą ir žmogus pasiduoda. Taip ir išeina, čia mano draugai taip… Du, trys va būtent šitaip išėjo. Bet argi čia vertė, kaip tu čia atrodysi? Mano ir kitų dvasininkų pareiga aiškint apie tą tikrąją žmogaus vertę. Apie tai, ką daryt su kūnu”.

K.Marčiulynas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje tobulėja pagalbos linijos, vis daugiau žmonių savanoriauja. „Ir tai turi toliau tobulėti – žmonės turi būti labiau pasiruošę, daugiau domėtis, bendrauti su psichologais, kad, esant reikalui, atpažintų simptomus. Pagalba turi būti teikiama ir šeimoms, susidūrusioms su netektimis. 


NAUJIENOS

DaugiauMažiau
MECENATAS PAGRINDINIAI PARTNERIAI GENERALINIS RĖMĖJAS PAGRINDINIS RĖMĖJAS