Liudvikas Andriulis: socialiniuose tinkluose žmones ir kultūrą matome tikresnius nei TV, spaudoje ar turguje

Socialiniai tinklai tėra normalus, aiškus ir turbūt tikslesnis nei kitos bendravimo formos visuomenės atspindys – žmonės socialiniuose tinkluose jaučiasi saugiau ir parodo save kur kas tiksliau, įsitikinęs nuomonės lyderis Liudvikas Andriulis, ypatingai išgarsėjęs tada, kai Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui į savivaldybę nuvežė konteinerį šiukšlių. Jis – vienas iš daugiau nei 200 pranešėjų ir diskusijų dalyvių jau šį savaitgalį vyksiančiame Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime (PLJS) „Harmony park“, Prienų rajone. L. Andriulis pristatys pranešimą bei dalyvaus festivalio diskusijoje tema „Ar „Facebook“ ir „Instagram“ yra kultūra?”

Aštriais pasisakymais socialinių tinklų erdvėje garsėjantis pranešėjas sako, jog rašyti žmonėms pradėjo gerokai anksčiau nei atsirado „Facebook“. Jam vienas populiariausių bendravimo tinklų pasaulyje yra tik dar viena platforma gyvenimo kelyje – po IRC, „newsgroop’sų“ (bendravimo platformų, kurios anksčiau buvo itin populiarios), kurių dalis mūsų nė neatsimena ar net neįsivaizduoja, kas tai yra, savo tinklaraščio, žurnalų. Liudvikas teigia, jog rašo, nes moka ir mėgsta rašyti, o jei socialiniai tinklai būtų tėvai, jo manymu, jie būtų ekstravertiški, snobiški ir labai plepūs tėvai, mėgstantys paskalas. Iš esmės – normalūs tėvai. O pastarieji yra vieni pirmųjų, kurie formuoja jauną žmogų ir prisideda prie ateities kultūros kūrimo.

Atlikėja Dovilė Filmanavičiūtė, festivalyje moderuosianti diskusiją, paklausta, kas yra tikroji kultūra šiandien, įvardina jog pirmiausia, kas ateina į galvą, tai greito vartojimo kultūra – mes turime suformuotą poreikį gėrį patirti per 2 sekundes. Nepaisant to, dainininkė įžvelgia pozityviąją pusę: „Menininkai noriai imasi socialinės atsakomybės, savo kūryboje nagrinėja skaudžias visuomenės problemas. Pagrindu pjesėms tampa komentarai socialinėje erdvėje. Mane tai džiugina! Visiems priimtina forma mes bandome sau atsakyti į opius klausimus. Kultūrą į kitą lygį kelia ir technologiniai pokyčiai bei galimybės. Scenografija nebėra tik sunkus scenos dailininko darbas. Čia jėgas sujungia multimedijų specialistai, IT žinovai. Knygas skaitome virtualioje realybėje, įrenginėjamos virtualios patirties kino salės, muzikinėse scenose šoka robotai“. Dovilė prisipažįsta nekantriai laukianti, kas toliau bei primena, jog nuolatinį lindėjimą išmaniajame miksuoti su geru literatūros veikalu ar naujausiu Oskaro Koršunovo spektakliu – privaloma tam, kad po kojomis išlaikytume tvirtą kultūrinį pagrindą.

 D. Filmanavičiūtė atskleidžia, jog socialiniai tinklai ją pačią nuolat moko didžiulės atsakomybės. „Ėmiau sverti savo žodžius, ypatingai tuomet, kai aiškiai suvokiau, kad mano parašytas sakinys ar keli daro žmonėms poveikį. Liūdina, įkvepia ar net provokuoja. Labai paprasta tekštelėti kažką kandaus ar įžeidaus. Tai ištaisyti – daug sudėtingiau. Nuolat apie tai mąstau. Mėgstu sakyti, kad drugelio sparno mostas viename planetos gale gali sukelti cunamį kitame. Stengiuosi kelti prasmingus cunamius. Tai man svarbiausia“, – apie žodžio galią ir to poveikį sako Dovilė.

 Greta atsakomybės, bendraujant socialiniuose tinkluose kyla juose atsiduriančio turinio patikimumo klausimai. Itin socialiniuose tinkluose aktyvi moteris sako, jog dėstyti faktus kitoje ekrano pusėje nei sėdi tuos faktus priimantys – „slidus“ reikalas. Ne veltui kalbame apie netikras naujienas ar „klikų“ tendencijas. „Visų svarbiausia socialinių tinklų ir juose pateiktų faktų supratime bei atsirinkime – kritinis mąstymas. Jo nebus be nuolatinio domėjimosi, gilinimosi į pasauliui svarbias aktualijas. Pastebiu, kad „važiavimas paviršiumi“ daug kam labai patogus. Tuo naudojamasi ir sąmoningai, ir ne. Štai taip Trumpas laimi rinkimus, o Karbauskis gelbėja Lietuvos kaimą“, – pasakoja Dovilė, netiesiogiai palietusi valstybei ir jos politiniam bei kultūriniam gyvenimui ypatingai svarbius aspektus.

 Diskusijoje dalyvausiantis Seimo narys Gabrielius Landsbergis neabejoja, jog valstybei socialiniai tinklai neabejotinai atvėrė daug galimybių komunikuoti betarpiškai. Jie sukūrė prielaidas iki tol neregėtam skaidrumo mastui, ypač politikoje. Politikas, paklaustas, ko vis tik šiandien negali socialiniai tinklai, tvirtina, jog virtualios erdvės sukurtas socialinis burbulas, užsidarius jame, atitolina nuo šalies realybės. Pašnekovas pažymi, jog socialiniai tinklai negali pakeisti demokratijos veiksmo: „Kad ir kokie aktyvūs būtume socialiniuose tinkluose, į rinkimus ar protestus turi ateiti tikri žmonės. Socialiniai tinklai gali padėti auginti demokratinę visuomenę, burti ją įvairiems tikslams, bet dalyvauti galiausiai turi žmogus, o ne jo profilis“, nors PLJS temos pranešėjas Liudvikas Andriulis – radikalesnis ir teigia, jog socialiniai tinklai negali tik to, kam yra absoliučiai būtinas fizinis kontaktas su žmogumi.

 

NAUJIENOS

DaugiauMažiau
mecenatas pagrindinis partneris generalinis rėmėjas pagrindiniai rėmėjai
rėmėjai informaciniai partneriai partneriai draugai